Kamilė Mockaitytė - Lietuvos žolės riedulio tarpautinė Pro lygos teisėja.
- Jūs – žolės riedulio teisėja. Kaip susidomėjote šia veikla?
Teisėjauti pradėjau mokykloje, treniruočių metu. Tuo metu man tai buvo “pasiteisinimas” praleisti pamokas ir keliauti į rungtynes su žemesnėmis amžiaus grupėmis. Tuo metu net nesvajojau apie keliavimą po Europa ar pasauli teisėjauti rungtynėms.
- Kodėl iš daugelio komandinių sporto šakų pasirinkote būtent žolės riedulį?
Esu iš Kelmės, mažo miestelio, kur nėra labai didelio sporto šakų pasirinkimo merginoms. Kai pradėjau lankyti riedulį, vienu metu lankiau karate ir stalo tenisą mokykloje. Varžybos pradėjo dubliuotis, laiko vis mažiau visur suspėti. Galiausiai pasirinkau riedulį.
- Daugiausia teisėjaujate užsienio šalyse. Kaip Jums pavyko tapti tarptautine teisėja?
Tapti tarptautiniu teisėju (-a) nėra paprasta, juolab jei esi iš “mažesnės riedulio šalies” . Pradėjau važinėti į Europos klubu turnyrus su Lietuvos komandomis, kai LŽRF įtraukė mane į teisėju sąrašą. Tuo metu neturėjome daug teisėju, Vilma Bagdanskienė tuo metu daugiausiai teisėjaudavo turnyruose kaip neutrali tai aš “užpildžiau” “national” teisėjos vieta vykstant kaip šalies teisėja.
Turnyruose mus stebi, vertina. Gavus aukštus įvertinimus Europos federacija atrenka teisėjus ir siunčia pasiūlymus, kuriems teisėjams suteikti tarptautine kategorija ir tarptautine federacija sprendžia. Man prireikė 7 metu teisėjavimo Europoje, kad gaučiau tarptautine kategorija(lauko riedulys). Gavus tarptautine kategorija didesni šansai gauti paskyrimus į aukštesnio lygio turnyrus. Iš viso yra 4-ios tarptautines kategorijos (international, center, high potential and leading). Šiuo metu esu High potential kategorijoje sales ir lauko riedulyje.
- Kokių asmeninių savybių reikalauja teisėjos darbas?
Teisėjo darbas reikalauja daug “šaltu nervu”. Turi turėti empatijos žinoma, bet taip pat ir nepamiršti, kad tai sportas ir turi priimti viena ar kita sprendimą nepaisant aplinkybių. Turi būti stiprus psichologiškai, ypač aukštame lygyje, visko būna rungtynių metu, turi gebėti išlaikyti “skaidru protą” , dirbti su savimi po nesėkmių, nes sprendimus turi priimti čia ir dabar. Neabejotinai turi būti sąžiningas.
- Kaip keliate savo, kaip teisėjos, klasifikaciją?
Kvalifikacija kyla su patirtimi ir nenutrūkstančių mokymusi. Taip pat ir fizinis pasirengimas.
- Kaip apibūdintumėte žolės riedulio padėtį Lietuvoje?
Lietuvoje nebegyvenu jau keletą metu, bet kiek matau auga nemažai vaiku, kurie yra LŽRF ateitis. Auga pamaina jaunųjų teisėjų, kurie tikiuosi greit žengs į Europos aikšteles.
- Kaip sekėsi teisėjauti tarptautinėse Pro lygos rungtynėse Belgijoje?
Pro League tai profesionalu riedulio lyga.
Pirma karta teko teisėjauti tokiame lygyje, 9 geriausios vyru ir moterų pasaulio komandos. Teisėjavau su kolegomis, kurie jau dalyvavę bent vienoje olimpiadoje, dauguma jų vyks ir į Paryžiu. Patirtis neapsakoma, komandų techniškumas, greitis. Turėjome ir papildoma teisėja rungtynių metu, kuri buvo video teisėjas. Tokias technologijas naudoja tik auksčiausio lygio turnyruose.
- Ar teisėjausite Olimpinėse žaidynėse? Ar tai yra Jūsų tikslas? Ar Jums įmanoma ten patekti ir ko reikia, kad pakviestų teisėjauti į Olimpines žaidynes?
Olimpinėse neteisėjauju. Tai mano tikslas, kaip ir daugumos teisėjų, galbūt kažkada ten patekti. Tačiau ten patekti yra sudėtinga, prireikia daug metų darbo, kad gautum aukščiausią teisėjo kategoriją ir tai dar negarantuoja vietos olimpiadoje. Riedulyje mes daugiausia savanoriai, tai nėra darbas, labiau hobis. Bet pasiruošimas rimtiems turnyrams tikrai yra kaip darbas: rimtas fizinis pasiruošimas, ieškojimas galimybių teisėjauti aukštesnio meistriškumo rungtynėms. Lietuvoje lygis nėra aukštas, mes ne profesionalai. Tad tenka keliauti į kitas šalis, kur riedulio lygis aukštesnis, norint pasiruošti aukšto lygio turnyrams. Vien taisyklių žinojimo nepakanka, reikia įgūdžių, kuriuos galima įgyti tik teisėjaujant aukšto meistriškumo rungtynėms. Visa tai užima daug laiko, visi teisėjai turi „tikrus“ darbus, nėra lengva derinti keliones į turnyrus.
Patekti į olimpiadą nėra neįmanoma, bet ne viskas priklauso nuo mūsų pačių. O jau kaip bus, taip.
- Ką palinkėtumėte jauniesiems Lietuvos teisėjams?
Palinkėčiau nenustoti mokytis ir tobulėti. Būti smalsiems ir svarbiausia mėgautis tuo ka darome. Nepamiršti, kad tai tik žaidimas, o mes tik žmonės.
Aut. Enrika Gaidamavičiūtė