Šiais metais buvo visko! Buvo atšauktų varžybų, buvo pokyčių, buvo nelengvo pasispardymo siekiant, kad galėtume toliau sportuoti ir tai daryti saugiai! Bet visame tame buvime mes išlikom kartu. Mes vis tiek juokiamės, vis tiek bendravom, susimojavome ir palinkėjome vieni kitiems sėkmės, rungtyniavom, mušėm įvarčius, džiaugiamės pergalėm ir judėjimo į priekį! O apie 2020 žolės rieduliui Marytės Marcinkevičiūtės interviu detaliai pasakoja LŽRF Prezidentas Leonardas Čaikauskas. 

pexels photo 2902201254887d

LŽRF Prezidentas - Leonardas Čaikauskas

Alfredo Pliadžio nuotrauka 

Lietuvos žolės riedulio federacijos (LŽRF) prezidentas Leonardas Čaikauskas pripažįsta, kad tokių sunkių metų šiai sporto šakai dar nebuvo.  Bet dabar visas žolės riedulininkų dėmesys jau nukreiptas į 2021-ųjų svarbiausius renginius. Pirmasis turėtų startuoti sausio 9 d. –Lietuvos uždarų patalpų čempionatu.

„Koronavirusas pakeitė mūsų gyvenimą. Tačiau jis labai sucementavo Lietuvos žolės riedulio bendruomenę, suvienijo žmones. Optimistiškai žvelgiame į kitus metus“, – teigia L. Čaikauskas.

Užverstas dar vienas Lietuvos žolės riedulio puslapis, koks federacijai buvo šis sezonas?

Jis buvo vienodas visų sporto šakų atstovams. Įsiveržęs COVID-19 sudarkė visus mūsų planus, sukėlė daug neaiškumų. Vadovaujamės Lietuvos vyriausybės nutarimais, tačiau jie kartais nesutapdavo su  savivaldybių, kurioms priklauso sporto mokyklos, nutarimais. Kovo balandžio mėnesiais buvo ypač griežta Vilniaus savivaldybės pozicija, todėl teko laviruoti. Sezonas buvo sunkus, bet darbingas. Šis koronavirusas itin sucementavo Lietuvos žolės riedulio bendruomenę, suvienijo žmones. Laukėme išsvajoto pavasario, tikėjomės, kada pandemija pasitrauks. Atėjus pavasariui, koronovirusas atnešė pozityvių dalykų: federacijos aktyvas, komisijos pradėjo susitikinėti ir bendrauti nuotoliniu būdu. Galėjome gausiai juose dalyvauti. LŽRF rengė išplėstinius susitikimus, kur paskutiniuose dalyvaudavo apie 30 žmonių, kai ankstesniuose Vykdomojo komiteto posėdžiuose  – vos  12 ar 13.  

COVID-19 žlugdė visus planus, nepaisant sunkios situacijos, ką spėjote įgyvendinti?

Iki kovo 16 dienos surengėme Lietuvos moterų ir vyrų, jaunių uždarų patalpų čempionatus. Tačiau pandemija sukėlė didelę sumaištį mūsų vaikų, jaunučių varžybų kalendoriuje. Negalėjome surengti žiemos uždarų patalpų Vaikų lygos finalų, kuriems  rengėsi po šešias stipriausias mergaičių ir berniukų komandas. Neįvyko ir Lietuvos jaunučių iki 14 metų finalinės varžybos, jos buvo nukeltos į šių metų lapkričio mėnesį, tačiau užėjusi antroji koronaviruso banga ir vėl viską sužlugdė. Per vasaros Vaikų lygos ir jaunučių varžybas labai sumažėjo komandų, kiekvienoje grupėje jų ištirpo po 4-5. Ypač tai pasakytina apie mergaites. Rudenį jų komandų vėl padaugėjo, bet buvo mažiau nei 2019-aisiais. Vaikų lygoje aikštėje ekipai atstovauja 6 žaidėjai, tai jos atsiveždavo 6-8 vaikus, treneriams būdavo sunku sudaryti komandas. Tai COVID-19 padarinys. Mobilizavomės vasarą. Birželio mėnesį, sumažinę varžybų skaičių, surengėme visus Lietuvos A ir B čempionatus, kuriuose dalyvavo po 10 komandų. Įvyko net 48 rungtynės, visiems buvo didžiulis išbandymas, nes anksčiau jos buvo žaidžiamos tris mėnesius. Džiaugiausi ir didžiavausi savo treneriais, klubais, sporto mokyklų vadovybe, kadangi sugebėjome baigti čempionatus. Gaila, kad negalėjome baigti LŽRF taurės varžybų, pavyko surengti tik pirmą ir antrą turus, įgyvendinome tik  pusę savo planų. Per tas varžybas, kuriose žaidė po 8 moterų ir vyrų komandas, griežtai    laikėmės drausmės reikalavimų ir nė vienas žaidėjų nesusirgo koronavirusu. Karantino metu uždarius sporto sales, neįvyko du stambiausi mūsų tarptautiniai turnyrai, kuriuose iš 16 mūsų komandų dalyvaudavo apie 10 iš užsienio. Mūsų geriausios 4 merginų ir 4 vaikinų (iki 18 m.) komandos spalio mėnesį Vilniuje dalyvavo Lietuvos sporto federacijos sąjungos organizuojamose jaunių žaidynėse, kurioms, beje nepritarė Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Tai buvo paskutinės sezono varžybos, kurios visiems labai patiko ir teko tik stebėtis, kodėl nuo Lietuvos jaunių žaidynių nusigręžė ministerija.  

0 20200621 Alfredas Pliadis A4S 7055 copy 1024x68114

Kiekvienais metais iškyla naujų žvaigždučių, kurios įsilieja į suaugusiųjų komandų gretas. Ar pastaraisiais metais jų atsirado?

Mūsų jaunieji žaidėjai, į kuriuos žvilgsniai nukrypo kiek anksčiau, jau įsiliejo į suaugusiųjų rinktinių gretas. Tai – Vilniaus Rudaminos trenerių Vytauto Vilipo ir Karolio Donculo auklėtiniai Andžejus Burkotas ir Rafalas Stankevičius, šiaulietės trenerės Donatos Grigienės ugdomi Renaldas Kazragis ir Arnas Ridlauskas, Širvintose – trenerės Rasos Buzienės sūnus Martynas Jonas Buzys, Vilniuje – trenerio Artūro Macijausko auklėtinis Ernestas Ustinovičius, kuris dar ir teisėjauja, Trakų Vokėje – trenerio Rimanto Čaikausko ugdomas vartininkas Nedas Razma. Kaip parodė 2018-2020 metų Lietuvos čempionatai, puikias žaidėjas Pauliną Pumputytę ir Karoliną Urbanavičiūtę išugdė širvintiškė trenerė Rasa Buzienė, šiaulietė Genutė Juodienė treniruoja perspektyvias Karoliną  Raulinaitytę,Rugilę Daukantaitę, Viktoriją Bogdanovą, Karoliną Karlikauskytę, vilnietis  Maksimas Tarasovas – puikią vartininkę Luką Žiaubrytę.     

Kiek Lietuvos žolės riedulininkų dabar žaidžia užsienio klubuose?

Dvi kelmiškės, trenerės Redos Zubavičienės auklėtinės Kamilė Mockaitytė, kuri yra ir tarptautinės kategorijos teisėja, bei Kristina Poškutė. Jos žaidžia Italijos klubuose ir dalyvauja antrojo diviziono čempionatuose. Į Europos žolės riedulio meką Olandiją žaisti jų čempionato antrame divizione buvo kviečiams širvintiškis Žygimantas Balsiukas, kuris buvo nuvykęs į olandų klubą treniruotis. Su lietuviu buvo rengiamasi pasirašyti sutartį, tačiau, sugrįžęs į namus, per treniruotę Žygimantas sužalojo petį ir jam buvo padaryta operacija. Planus žaisti pajėgiame klube teko atidėti. 

Europos riedulio federacijos (EHF) administracijos vadove Briuselyje nuo praėjusių metų kovo 18-osios dirba Monika Ivanauskaitė, kaip jai sekasi, ar palaikote ryšius?

Monika yra Lietuvos žolės riedulio federacijos Vykdomojo komiteto narė, aktyviai dalyvauja mūsų federacijos nuotoliniuose posėdžiuose. Su ja nuolat palaikome ryšius, kartais per savaitę kalbamės netgi 10 kartų. Dabar Monika yra atsakinga už 2020 m. geriausiųjų Lietuvos žolės riedulininkų rinkimus, yra komisijos pirmininkė. Kaip LŽRF vadovas, 16 metų dirbau EHF Vykdomojoje taryboje, žinau visus užkulisinius klausimus ir su Monika sutarėme, kad jos niekada neklausiu to, ko man nereikia. Monika su mumis pasidalija gerąja iniciatyva. EHF kasmet organizuoją projektą „Give and get“, kuriame Europos šalys gali dovanoti žolės riedulio inventorių kitoms šalims. Šiemet vienas Vokietijos klubas nori padovanoti daugiau nei 1200 naujoms sportinės aprangos, kuri bus išdalinta dvylikai Europos šalių įskaitant Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą ir Lietuvą. Puoselėjame didelius planus dėl Monikos ateities, jų kol kas nenoriu atskleisti, tikiuosi, kad ji sugrįš gyventi į Lietuvą. Vietoj Monikos federacijoje dabar dirba Ernesta Kazakovaitė.       

Ar pastaraisiais metais Lietuvoje atsirado naujų žolės riedulio taškų?

Panevėžyje Vytauto Rekašiaus iniciatyva, jam suradus gyvenimo draugę, būsimąją žmoną Anną iš Gardino „Ritm“ komandos, įsikūrė žolės riedulio klubas „Perkūnas“. Ši trenerė Panevėžio sporto centre gavo etatą ir dabar treniruoja mergaites ir berniukus. Jai daug padeda mokinių tėvai, kurie aktyviai dalyvauja klubo veikloje. Kitais metais „Perkūnas-Panevėžio sporto centras“ merginų komanda debiutuos Lietuvos moterų čempionato B diviziono varžybose. Buvęs ilgametis Lietuvos moterų žolės riedulio rinktinės treneris Rimantas Čaikauskas šia sporto šaka sudomino Trakų Vokės jaunimą ir subūrė grupes Vilniaus „Tauro“ sporto mokykloje. Jis jau išugdė penkis žolės riedulininkus, kurie pakviesti į Lietuvos vaikinų iki 18 metų rinktinę. Didelis šio trenerio ramstis – sportininkų tėvai. Trakų Vokėje šių metų liepos mėnesį įsikūrė sporto žaidimų klubas „Erta“. Vasarą šio klubo žolės riedulininkai surengė treniruočių stovyklą Šventojoje. Naujas žolės riedulio taškas atsirado Šilalės r. Kaltinėnų Aleksandro  Stulginskio gimnazijoje, kur didelis žolės riedulio entuziastas yra direktorius Virginijus Andrejauskas. Puikią iniciatyvą rodo ir jų kūno kultūros mokytojas, rankinio treneris Linas Kumža, kuris treniruoja jaunuosius žolės riedulininkus, žaidžiančius  Vaikų lygos ir Lietuvos jaunučių pirmenybėse. Federacija Kaltinėnų entuziastams yra pasirengusi padėti įkurti klubą.  

20200923 Alfredas Pliadis AL5 1466 1024x682

Ar visi jūsų klubai vasarą rengia stovyklas?

Suaktyvėjus savivaldybių programoms skirti vaikams pinigų aktyvioms stovykloms, aktyviai padirbėjo visi mūsų klubai. Apie 3 tūkst. eurų vasaros stovyklai rengti gavo Šiaulių regbio ir žolės riedulio akademija, kurios trenerė – Donata Grigienė, stovyklas surengė ir Širvintų mergaičių bei berniukų komandos, Vilniaus „Žuvėdra“, kiti klubai.   

Didelį dėmesį skiriate vaikams, jiems rengiate nemažai varžybų, šiemet Kamilė Mockaitytė netgi sudarė  žolės riedulio teisėjo pradžiamokslį,  skirtą ne tik naujiems teisėjams, bet ir jauniesiems riedulininkams. Kokiomis iniciatyvomis dar galite pasidžiaugti?

Labai pagyvėjo mūsų tinklalapis, kuriuo rūpinasi federacijos spaudos atstovė Ugnė Chmeliauskaitė ir operatyviai nušviečia kiekvieną mūsų iniciatyvą. Federacijos Vykdomojo komiteto nario sporto žurnalisto, fotografo Alfredo Pliadžio iniciatyva buvo surengtas nuotraukos konkursas  „Geriausia vasaros stovyklos akimirka“. Konkurse aktyviai dalyvavo mūsų klubai. Nugalėtojai Šiaulių regbio ir žolės riedulio akademijai LŽRF iš rėmėjų lėšų skyrė 100 eurų. Antrosios vietos laimėtoją Širvintų „Intos“ moterų komandą federacijos partnerė bendrovė „Sėkmės zigzagas“ apdovanojo 75 eurų. Trečiosios vietos prizininkei Trakų Vokės „Ertos“ sporto žaidimų klubui 50 eurų paskyrė Vaikų žolės riedulio lyga. Pinigai skirti sportiniam inventoriui įsigyti. Gražią iniciatyvą parodė Šiaulių regbio ir žolės riedulio akademija bei jos direktorius Aivaras Strockis, kurie, LŽRF pritarus, surengė vaikų iki 10 metų turnyrą 3×3 be vartininkų. Turnyras pranoko visus lūkesčius. Į Šiaulius susirinko daugiau nei 30 komandų iš visos Lietuvos, jie žaidė aštuoniose aikštelėse. LŽRF nupirko 10 vartų, juos gaus klubai, kurių vaikai žaidžia Vaikų lygoje. Vilniaus „Žuvėdros“ klubas šiemet dalyvavo Vilniaus sporto festivalyje Lukiškių aikštėje, jame pirmą kartą jėgas išbandė ir Trakų Vokės jaunimas.

Esate ir Vilniaus „Žuvėdros“ žolės riedulio klubo prezidentas, kas labiau garsina jūsų klubą – merginų ar vaikinų komanda?

Abi garsina. Moterų komanda, vadovaujama Maksimo Tarasovo, trejus metus iš eilės per Lietuvos čempionatą pelnė sidabro medalius ir iškovojo teisę atstovauti Lietuvai Europos šalių klubų čempionate. „Žuvėdros“ vyrų komanda, treniruojama Artūro Macijausko, Europos šalių klubų čempionate dalyvavo du kartus. Šiemet čempionatas dėl pandemijos neįvyko, ir mūsų komandos jame rengsis dalyvauti kitąmet.   

Kiek dabar LŽRF vienija klubų, dirba trenerių, koks užsiiminėjančiųjų skaičius, kurie treneriai – didžiausias LŽRF ramstis?

Federacija vienija 27 oficialiai registruotus klubus, iš kurių aktyviai dirba 16. Į darbą įsijungia ir sporto centrai, sporto gimnazijos, savivaldybių sporto mokyklos, kurių iš viso yra 9. Žolės riedulininkus ugdo 24 treneriai, turime ir 52 aktyvistus. Mums svarbus kiekvienas treneris. Kaune puikiai dirba Donata Martinkienė, Panevėžyje – Ana ir Vytautas Rekašiai, Širvintose – Romualdas Chmeliauskas, Rasa Buzienė ir Aušra Janutaitė, Šiauliuose –Donata Grigienė, Vaidotas Vaičeliūnas, Genutė Juodienė, Angelė Bučmienė, Jūratė Baržinskienė, Vilniuje – Rimantas Čaikauskas, Artūras Macijauskas, Maksimas Tarasovas, Rudaminoje – Vytautas Vilipas, Kelmėje – Reda Zubavičienė. Kaltinėnuose žolės riedulininkus vienintelis ugdo Linas Kumža. Labai svarbus ir visų kitų trenerių indėlis į žolės riedulio vystymą.

20201004 Alfredas Pliadis A4S 3329 1024x681

Kokios problemos, be finansinių, jums neleidžia ramiai gyventi ir plėtoti savo veiklą?

Šiuo metu didžiausia visų sporto šakų, ypač komandinių, problema – tarptautinių varžybų stoka. Nedalyvavome Europos čempionate, Europos klubų čempionatuose, buvome suplanavę Lietuvos vyrų rinktinei dalyvauti aštuonių komandų turnyre Breste, moterų rinktinė turėjo vykti į Gardiną, Baranovičius. Tačiau mūsų rinktinės dėl koronaviruso negalėjo patikrinti savo jėgų.

Visą laiką svajojote įkurti stiprų Žolės riedulio centrą Vilniuje, Žemynos gimnazijos teritorijoje, kur yra puikus stadionas ir įsikūręs „Žuvėdros“ klubo biuras. Ar neblėsta jūsų viltys?

Kol esame gyvi, viltis neblėsta. Vilniaus valdžia, išrinkta antrajai kadencijai, sustiprėjo, pradėjo daugiau dėmesio skirti klubams. Manau, kad vieną gražią dieną ir aš pasibelsiu į Vilniaus mero duris, jam  parodysiu savo jau apdulkėjusius pasiūlymų paketus šalia žolės riedulio stadiono pastatyti sporto salę (40×20 m), kuria galėtų naudotis ir kitų sporto šakų atstovai. Ankstesnioji miesto valdžia, vadovaujama Artūro Zuoko, prieš šešerius  metus patvirtino detalųjį planą, objetas yra įteisintas ir turi savo vietą sporto infrastruktūros žemėlapyje. Turėjome rėmėją, kuris sutiko padėti pastatyti sporto salę, prie jos prijungiant ir 24 kambarių viešbutį. Tuometė Žemynos gimnazijos direktorė Rūta Krasauskienė pritarė mūsų idėjai gimnazijoje įsteigti sporto klases, kuriose galėtų mokytis ir treniruotis talentingi vaikai iš visos Lietuvos. Tie planai neturi išblėsti, tačiau globalinė koronaviruso katastrofa guldo visus dokumentus į stalčių.         

Pasitikdama 2021-uosius LŽRF išleido tradicinį metų kalendorių, ar jis bus įteiktas visoms komandoms, treneriams, žaidėjams, teisėjams?

Taip. juos kartu su darbo kalendoriais įteiksime mūsų aktyviausiems žolės riedulio puoselėtojams. Kalendorius iliustruotas puikiomis Alfredo Pliadžio nuotraukomis,  pritaikytoms visiems 12 mėnesių. Kalendoriaus viršelį puošia nuostabiai nukalti medaliai su piktu COVID-19 logotipu, kad prisimintume, jog ši pandemija sudarkė Tokijo olimpines žaidynes, pasaulio ir Europos čempionatus, visą mūsų gyvenimą. 

Interviu autorė - Marytė Marcinkevičiūtė, interviu portale sportas.info