Na ką gi. Aptarkime pastarojo meto klubo įvykius. Pirmiausia buvo vilniečių išvyka į finalines moterų varžybas Šiauliuose, kur pirmą kartą aukso medalius turėjo užsikabinti HFTC. Medaliai atsidūrė ten kur ir turėjo atsidurti, o fanai turėjo gana gerą laiką.

Mes čempionai. Bendra nuotrauka su komanda.

Neatsimerkiančios kregždutės akys

Šeštadienį vakarop buvo aplankytas baras (pavadinimo vėl nepamenu), kuriame jau tradiciškai kaskart apsilanko fanai ir pasivaišina visais nemokamai siūlomais patiekalais. Bene svarbiausiu vakarėlio akcentu tapo "Velniškos salotos" su tunu, kurias Glebas valgė ilgas valandas. Aišku, prieš tai pagardinęs kaip visada per didele juodųjų ir čili pipirų doze. Po to dar buvo kažkoks tai modernus boulingas.

Glebas su trofėjais

Sekmadienį HFTC tapo čempionėmis, dar kartą nugalėjusios "Gintrą". Šampano netrūko, fanai dideliu šampano buteliu apdovanojo HFTC strategą Rimantą Čaikauską, geriausia rato žaidėja išrinko Virginiją Čaikauskienę. Girdėjome, kad ji įsigijo kompiuterį, tad prizu tapo "mousepadas" ir toks linksmas iliuminiscencinis paršelis, skirtas pasidėti po riešu. Mylimiems teisėjams iš Širvintų - Borisui ir Romui - įteikti moliniai švilpukai.

Tuomet susiruošėme namo, bet išvykti nepavyko. Mat autobusas "Juodoji kregždutė" nusprendė neužsivesti. Atvyko iš Šiaulių autobusų parko didžiulis "Krazas", kregždutę truktelėjo ir pasigirdo variklio gausmas. Tuomet paaiškėjo, kad kregždutei neatsimerkia akys (tobieš nedega lempos). Iškilmingai pranešta, kad firma iš Vilniaus siunčia kitą autobusą, kurio nori nenori reikės laukti. Laiko buvo į valias.

Susėdo fanai kartu su Širvintų teisėjais Romu (on že ir treneris) ir Borisu į taksi mikrobusą ir pajudėjo link Jūratėlės namų. Jau pakeliui aidėjo dainos. Supraskite, vietoje liūdna irgi nebuvo...

Po kelių valandų pas kelis asmenis beveik vienu metu suskambo telefonai "Autobusas jau netoli". Vėl taksi, vėl autobusas, Vilnius (apie 3 valandą naktį), vėl taksi.

Kitos dienos Romo (ne to kur teisėjas ir treneris) atsiminimai: "Prisimenu važiavome taksi Šiauliuose ir važiavome taksi Vilniuje. Bet gi ne taksi mes grįžome?".

Štai tokia istorija.

Plaukiam? Atsiprašau, šokam

Dar Šiauliuose su jau pristatytu Romu iš Širvintų buvo aptarta galimybė surenkti fanų išvyką į šį miestą ir sužaisti draugiškas rungtynes su kokia nors vietos komanda. Prieš savaitę planai virto tikrove.

Su jaunaisiais varžovais - Širvintų riedulininkais

Tad 15 fanų pasikrovė į tris automobilius ir penktadienį vakare pajudėjo link Širvintų, kur laukė mūšis su Romo treniruojama berniukų (kaip vėliau sakė amžiaus vidurkis 14 metų) komanda.

Kelionėje nieko įdomaus nenutiko, nes visi buvo nusiteikę sportuoti tikrąja to žodžio prasme ir visos pramogos bei pagundos buvo atidėtos vakarui.

O rungtynės klostėsi kur kas geriau nei planavome. Fanai gana greitai apsiprato varžovų aikštelėje (nors ne visada norėjo suprasti teisėjos pareigas ėjusios Astos Čatrauskaitės gestus) ir netrukus Naglis įmušė pirmą įvartį. Padarė tai berods smūgiu pažeme vos tik įsivaręs kamuoliuką į zoną. Po to širvintiškiai kažkaip rezultatą išlygino.

Antrojo kėlinio viduryje po Daliaus įvarčio fanai vėl buvo priekyje, o aukštesnių ir stambesnių svečių šiek tiek išsigandę šeimininkai buvo prispausti prie savo vartų. Baigiantis kėliniu Stasys iš aštraus kampo kažkaip sugebėjo pelnyti trečią mūsų įvartį. Po to, berods, turėjome dar keletą progų, bet nieko doro nesigavo.

Per pertrauką Romas gerokai paauklėjo saviškius, kuriems buvo prieš rungtynes nenoromis sumelavęs, kad fanų komanda bus silpna:) Nė velnio. Antras kėlinys prasidėjo taip pat kaip ir baigėsi pirmasis. Tiksliau pirmas irgo prasidėjo taip pat - Naglio įvarčiu iš toliau ir jau 4:1. Štai tuomet kažkas ir išsiderino, o šeimininkai ėmė sparčiai mažinti skirtumą. Daugiausiai mažųjų kampinių dėka sumažino, išlygino, persvėrė ir nugalėjo 6:4. Na bet fanams nuo to nuotaika nė kiek nepagedo.

Geriausios rungtynių žaidėjos prizas atiteko Astai (Bastai). Taip pat iš merginų fanų komandai atstovavo Aistė. Geriausią žaidėją išrinko jaunosios Širvintų žolės riedulininkės ir įteikė prizą - gertuvę. Analogiškas prizas atiteko ir vienam iš nugalėtojų.

Po mačo beveik visi fanai draugiškai sugriuvo į Širvintų laisvalaikio centro baseiną, kaitinosi saunoje, bandė atsilaikyti prieš vandens kaskadus. Šios pramogos susilaukė vieningo teigiamo įvertinimo ir tvirtinimo: "Kitą kartą vėl čia užsuksim".

Širvintų laisvalaikio centro baseine

Na, o po to - puikus "Lelijos" viešbutis (dėkojame Romui) ir kavinė apačioje. Trumpai apibendrinsime vakarėlį: visi tapo užkietėjusiais grupės "Išjunk šviesą", tos kur dainuoja: "Degtinę mes geriam, alų vyną ir naminę...", gerbėjais, pasimokė iš Kęstučio naujausių šokių judesių pavadinimu "PLAUKIAM", iki vėlaus vakaro vaišinosi tunu (čia dar Šiauliuose taip buvo pavadintos saulėgražos). Principe, viskas buvo taip pat linksma kaip visada ir visur.

Šeštadienį sėkmingai papusryčiavome, o sėkmingiausiai Kęstutis, Ramūnas ir Glebas. Dar prieš 11 valandą kavinėje buvo pagarsinta sena gera daina "Ruduo, ruduo, krenta lapai auksiniai...", kad Kęstutis su Ramūnu galėtų pašokti. Tos pačios nuotaikos 12 valandą pajudėjome į Vilnių, kuo viskas, aišku, nesibaigė.

Pašokti?

Kęstutis pirmadienį: "Man atrodo, kad tik vakar vakare grįžau iš Širvintų". Nepaisant to, antradienį įvyko kuo puikiausia treniruotė.

To be continued...